Vandens filtravimo sistemų rūšys. Vanduo yra esminis biosferos komponentas, atliekantis ne tik fiziologinę funkciją gyvuose organizmuose, bet ir užimantis svarbų vaidmenį pramoninėse, žemės ūkio ir technologinėse grandyse. Tačiau gamtiniuose šaltiniuose vanduo dažnai aptinkamas su įvairaus pobūdžio priemaišomis – tiek cheminėmis (sunkieji metalai, pesticidai), tiek biologinėmis (mikroorganizmai), tiek mechaninėmis (nuosėdos, dumblas). Norint užtikrinti tiek vartotojų sveikatą, tiek technologinių procesų patikimumą, būtina taikyti vandens valymo sprendimus. Tarp jų viena iš plačiausiai taikomų metodikų yra naudojami našūs vandens filtrai.

Vandens filtravimo sistemų rūšys

Filtravimo sistemų klasifikacija

1. Mechaniniai filtrai

Mechaninio filtravimo technologija pagrįsta fiziniu dalelių pašalinimu iš vandens. Filtro terpė veikia kaip barjeras, kuris sulaiko didesnius nei tam tikra porų riba teršalus. Pagrindinės taikymo sritys – pirminis vandens paruošimas, siekiant sumažinti dumblo, rūdžių ar smėlio kiekį.

Naudinga pasidoėmti:

• Bakterijos valymo įrenginiams;
• Mikroorganizmai lauko tualetams;
• Kanalizacijos bakterijos dozuojamos skirtingai – kodėl;
• Kodėl valymo įrenginiams reikia bakterijų;
• Nuotekų valymui naudojamos bakterijos;
• Lauko tualetų bakterijos;
• Valymo įrenginių bakterijos kainuoja kiek;
• Nuotekų bakterijos;
• Bakterijos kanalizacijai ir valymo įrenginiams;

2. Adsorbciniai (anglies pagrindo) filtrai

Adsorbcijos principu veikiantys filtrai, dažniausiai užpildyti aktyvuota anglimi, pasižymi dideliu vidiniu paviršiumi, kuris efektyviai sulaiko organines medžiagas, chlorą bei kvapus. Nors tokie filtrai nepakeičia ištirpusių mineralų koncentracijos, jie ženkliai pagerina organoleptines vandens savybes.

3. Jonų mainų filtrai

Jonų mainų technologija taikoma siekiant sumažinti vandens kietumą, šalinant kalcio ir magnio jonus bei pakeičiant juos natriu ar kaliu. Toks procesas aktualus tiek buityje, kur svarbus vandentiekio įrenginių ilgaamžiškumas, tiek pramonėje, kur būtina išvengti nuosėdų technologinėse linijose.

4. Atvirkštinio osmoso sistemos (RO)

Tai pažangi membraninė technologija, kuriai būdingas itin aukštas filtravimo laipsnis – iki 0,0001 mikrono. Šios sistemos gali pašalinti beveik visas ištirpusias medžiagas, bakterijas ir virusus. Nepaisant didelio efektyvumo, technologijai būdingas santykinai didelis vandens nuostolis ir reikalingas išankstinis mechaninis bei cheminis paruošimas.

5. UV dezinfekcija – Vandens filtravimo sistemų rūšys

Ultravioletinės spinduliuotės filtravimo sprendimai skirti mikrobiologinei vandens dezinsekcijai. Veikimo principas grindžiamas mikroorganizmų genetinės medžiagos (DNR) pažeidimu, užkertant kelią jų dauginimuisi. UV sistemos reikalauja skaidraus vandens, todėl dažnai diegiamos kaip paskutinė filtravimo grandis.

6. Oksidaciniai (katalitiniai) filtrai

Katalizinės oksidacijos metu geležis, manganas ar sieros vandenilis oksiduojami iki netirpių junginių, kurie vėliau pašalinami mechaniniu būdu. Filtravimo terpėse naudojamos tokios medžiagos kaip Birm ar Greensand. Tokios sistemos ypač aktualios individualiuose ūkiuose, kur naudojamas giluminis vanduo.

7. Keramikiniai filtrai

Porėta keramika veikia kaip mikrobiologinė ir mechaninė barjera, dažnai derinama su sidabro jonais, kurie suteikia antibakterinį poveikį. Šie filtrai tinkami naudoti ribotoje infrastruktūroje, lauko sąlygomis ar esant poreikiui mobilumui.

8. Membraninė filtracija: nano- ir ultrafiltracija

Nanofiltracija sulaiko organinius teršalus bei tam tikras druskas, bet praleidžia naudinguosius mineralus. Ultrafiltracija pasižymi didesniu pralaidumu, tinkama pašalinti bakterijas ir virusus, bet palikti mineralines medžiagas – naudinga buityje ir maisto pramonėje.

Taikymo sritys – Vandens filtravimo sistemų rūšys

Buitinis naudojimas

Gyventojai dažniausiai susiduria su kieto vandens, chloruoto ar mikrobiologiškai nesaugaus vandens problema. Mechaninis filtravimas kartu su aktyvuotos anglies moduliu tinkamas miesto vandens gerinimui. Naudojant šulinio ar gręžinio vandenį, būtina papildoma dezinfekcija (UV), taip pat – minkštinimo sprendimai. RO sistemos dažnai taikomos tik virtuvėje geriamojo vandens paruošimui.

Individualūs vandens šaltiniai – Vandens filtravimo sistemų rūšys

Naudojant požeminį vandenį, dažnai pasitaiko geležies, sieros vandenilio, mangano perteklius, taip pat bakterinis užterštumas. Tokiu atveju taikomos oksidacinės, UV ir jonų mainų technologijos, dažnai derinamos į kompleksines sistemas.

Pramoninis taikymas

Pramonėje reikalavimai vandens kokybei priklauso nuo sektoriaus specifikos. Maisto, farmacijos ar elektronikos pramonėje naudojamas dejonizuotas arba ultrapure vanduo. Įprastai diegiami integruoti sprendimai: pirminis filtravimas, RO, dejonizacija, UV ar ozono dezinfekcija. Sistemos valdomos automatiškai, užtikrinant nuolatinį srautą bei kontrolę.

Gamyba ir technologiniai procesai

Vanduo daro tiesioginę įtaką gaminių kokybei ir gamybos stabilumui. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo sektoriuje svarbus šilumos šalinimas ir kalkių nebuvimas, farmacijos pramonėje – sterilumo užtikrinimas, tekstilėje – spalvų vientisumas. Todėl diegiami specializuoti filtravimo sprendimai pagal technologinius reikalavimus.

Išvada – Vandens filtravimo sistemų rūšys

Vandens filtravimo sistemos yra filtrai įvairių rūšių ir technologiškai pažangios, todėl jų parinkimas turi būti pagrįstas konkretaus šaltinio tyrimais ir taikymo sritimi. Nėra universalaus sprendimo, pramonei ar gamybai – optimalus efektyvumas pasiekiamas tik tinkamai suprojektavus filtravimo sistemų kombinacijas. Vandens filtrai namui, pramonei ar gamybai yra kombinuojami remiantis vandens tyrimo/-ų rezultatais. Tai lemia ne tik aukštesnę vandens kokybę, bet ir mažesnes eksploatacines sąnaudas bei įrenginių ilgaamžiškumą.